Ieškodama receptų internete esu pastebėjus ne vieną maisto blog’ą, kuris buvo tiesiog užmirštas ir paliktas likimo valiai. Kadangi esu gana sentimentali, tai aiškiai pasisakau, kad šis maisto blog’as yra oficialiai užbaigtas. Nebebus daugiau nei receptų, nei jokių kitokio turinio rašinių.
Taip yra todėl, kad vis gi rašymas nėra ta veikla, kuri man labai patiktų, o rašyti receptus, kurių niekam iš tikrųjų nereikia, pareigos nejaučiu.
Tai tiek.
Ar kada teko įsidėjus gabalėlį maisto į burną iš malonumo ir nuostabos skubiai ieškoti artimiausios kėdės, kad tik netektų nualpti? O ar teko džiaugtis tiesiog duona ir lašiniais valgant juos su šeima? Turbūt net mintis į galvą neateina kodėl tas pats maistas kartais būna skanesnis. Iš tiesų atsakymas yra labai aiškus ir paprastas. Jei kalbame iš gaminimo pusės, tai yra tas pats ingridientas, dėl kurio aprašymo sunkumo nustojau rašyti receptus. Kame sudėtingumas? O jūs imkit ir detaliai papasakokit savo jausmus mylimam žmogui. Kalbu net ne apie tą jausmą, kai penkias valandas pjaustai duoną su jau užtrintom pūslėm ant rankos, galvoji, kad daugiau niekada nebesulenksi kojų, bet vis tiek jautiesi laimingiausia pasaulyje. Ir tikrai ne apie tai, kaip rūpestingai parinkti prieskonius.
Jei vis dar sunku pagauti mintį, o jūs vis dar nežinote kodėl savo pagamintą maistą valgote tik dėl rimto bado, užduokite sau paprastą klausimą: kodėl gaminate? Jei atsakyme figūruoja alkis ar pareiga, tai galite net nebandyti stengtis: tas maistas niekada nebus skanus.
Turbūt vėl skambu kaip lengvai išprotėjusi (sunkiai), bet kada pabandykite įdėti širdį į patiekalą ir būsite nustebinti. Tik nereikia atsikalbinėjimų, kad neturit laiko, arba kad būtinai tai padarysit išėję į pensiją, nes net sumuštinis gali būti padarytas tiek su, tiek ir be meilės. O laikas tai tas pats.
Aš dar dainuosiu, nes mano krūtinėj kaupiasi dainos, tarytum debesys. Galbūt tai bus liūtis be griaustinio, bet aš ir nesirengiu nieko nustebinti.
Gaminimo proceso džiaugsmas ir meilė, be abejo, turi būti orientuoti į rezultatą, tad tiesiog pabandykit kepti kiaušinienę (tepti sumuštinį), nes labai mylit savo šeimą/draugus/draugą/save/gyvenimą ir liksite nustebinti.
Kalbu taip apie maistą ne tik todėl, kad man tai yra labai svarbu. Daug svarbiau nei tiesiog pasigaminti valgyti ir valgyti. Dar svarbiau nei kad nevykusiai bandau čia papasakoti. Kalbu apie maistą taip, dėl to, kad jis yra dalis kiekvieno iš mūsų gyvenimo. Dažnai skamba klausimas: gyveni, kad valgytum, ar valgai, kad gyventum? Aš manau, kad pats klausimas yra neteisingas. Žinoma, maistas neturėtų užkamšyti visų jūsų gyvenimo spragų, bet kodėl neleisti sau pasiimti iš gyvenimo dar vieną mažytį malonumą? Ypač, jei iš to bus vien nauda.
Kad būtų aiškiau apie ką čia, tai paklausiu: ar kada laikėtės dietos? Nors kartą? Aš daugybę. Papasakosiu maždaug kaip viskas vyksta: esi nelaiminga dėl savo svorio/ išvaizdos, tada susikoncentruoji vien ties tuo ir visumoj esi nelaiminga, nusprendi tai keisti: valgysi daug mažiau, atsisakysi saldumynų, padažų, miltinių produktų…, nevalgysi po šešių. Sekantis žingsnis: pasilaikai dietos pusę dienos, esi žiauriai alkana ir nepatenkinta gyvenimu, tada po ilgų kovų su savim nusižengi ir suvalgai šokoladą, tada esi dar labiau nelaiminga, toliau laikaisi dietos, suvalgai dar šokolado… Nebeverta tęsti. Ar nebūtų geriau valgymą paversti laimingu ritualu, valgant tai, kas patinka, taip kaip patinka. Rezultatas: gyvenime turi papildomą malonumą vietoj pykimo ant savęs dėl valgymo, automatiškai labiau galvoji ką ir kiek valgai, esi laimingiausias žmogus pasaulyje ir dar gražiausios figūros (kad ir kokia ji bebūtų).
Taip, mintis ta, kad maisto skonį ir naudą lemia ne tik pats maistas (kas ir kaip paruošė), bet ir valgytojas! Aukščiau pateikiau laimingo valgymo instrukciją. Man tai šimtu procentų veikia. Ir tai tikrai nėra susiję vien su figūros klausimais.
Išvados:
1. Britų mokslininkai nustatė, kad egzistuoja dvinarė laimingo valgymo sistema: maisto ruošimas su meile ir džiaugsmingas valgymo ritualas.
2. Empiriniais tyrimais įrodyta, kad džiaugiantis maistu sumažėja širdies ligų, depresijos ir viršsvorio tikimybė.
3. „Būsi lieknesnė, jei valgysi salotas prie stalo, nei mašinoj kimšdama kebabą.“ Džordžas Vašingtonas
4. Kelionė ilga neatleis jeigu kelio bijai. Išdalinau savo liūdesį, džiaugsmą ir nerimą. Kaip man išpažinti tau kaip ilgai pas tave ėjau, kaip tame kelyje aš pavargau.
5. Noriu tik lūpas suvilgyti, tegul jos šypsosi.
6. Minėti dėsniai gali būti pritaikyti bet kurioje gyvenimo srityje, maistas tik viena iš jų. Darant bet ką su meile tai teikia žymiai didesnį malonumą tiek jums, tiek aplinkiniams. Aš minėjau, kad verta įsivertinti priežastis dėl ko gaminate (ką nors darote) ir net jei gaminimas (ko nors darymas) yra jūsų darbas, tai nereiškia, kad jūs turite pateisinimą daryti tai be meilės. Patikėkit, pati žinau koks didelis skirtumas.
7. Prieš šitą jausmą meilė tik aidas tolimo griaustinioo.
