Taco dieveris


Dieveris, o ne dyveris. Dieveris lietuviškų giminių hierarchijoje reiškia vyro brolį. Šis patiekalas maždaug tokiais giminystės saitais yra susijęs su taco. Receptą sugalvojau pati, o pavadinimas sukurtas patiekalo „šakočio pusbrolis“ pavadinimo darybos pavyzdžiu.

Štai tokia "tortilija"

Štai tokia „tortilija“

Reikės:

Pakelio tortilijos paplotėlių

1 skardinės konservuotų kukurūzų

Pusės dėžutės pievagrybių

Pusės daktariškos tešlos

2 a. š. adžikos

1 a v. š. sviesto

Svieste lengvai pakepinti (iš esmės užtenka gerai pakaitinti) kubeliais pjaustytą dešrą su kukurūzais ir riekelėmis pjaustytus pievagrybius, sudėti adžiką (kiekį pasireguliuokit pagal skonį), įpilti trupučiuką vandens, kad susidaryti nedidelis kiekis padažo, pridėti mėgstamų prieskonių, druskos, jei trūksta ir sudėti ant tortilijios paplotėlių, sulankstyti mėgstamu būdu.



Kiaušinienė bandelėje


Kadaise atradau šį receptą ir jis mane sužavėjo. Savo paprastumu, skoniu ir tiesiog netikėtumu.

Puikiai tinka pusryčių stalui, gana greitai paruošiama.

Puikiai tinka pusryčių stalui, gana greitai paruošiama.

Reikės:

4 kiaušinių

4 nesaldžių bandelių

majonezo

1/3 daktariškos dešros

pieno

pusė skardinės konservuotų kukurūzų/ 2 marinuoti agurkėliai

Bandelėje išpjauti vidury, padarant vietą įdarui, ne kiaurai išpjauti, o tiesiog įdubą padaryti pakankamo dydžio. Bandelę sulaistyti su trupučio pieno. Sumaišyti juostelėm pjaustytą dešrą ir juostelėm pjaustytą agurkėlį arba kukurūzus su majonezu ir mėgstamais prieskoniais, sudėti į bandeles, ant viršaus įmušti kiaušinį, kepti 180 C orkaitėje kol kiaušinis iškeps. Galima gaminti su įvairiais įdarais.



Sukučiai


Man rašant šį įrašą visur aplink vyksta karštos diskusijos dėl šiandien naktį nuo Žaliojo tilto nukeltų balvonų. Aš prisimenu sovietmetį kai parduotuvėje perku ką noriu (kad ir šaldytą tešlą) ir kai rašau receptus su potekste, nes puikiai žinau, kad okupacijos metais viso to nebuvo, taigi man visai nereikia balvonų, kad jie man primintų kaip anksčiau buvo blogai, geriau saugokime ir puoselėkime gerų dalykų atmintį, o ne blogų, nes blogus ir taip atsimename.

Dar vienas be galo paprastas receptas. Jis toks paprastas, kad labai keista, kai mano draugai neretai šiuos sausainius įvardija savo mėgstamiausiais.

Iškepus būtina atvėsinti ant grotelių.

Iškepus būtina atvėsinti ant grotelių.

Reikės:

Šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (2 lapai)

Kelių šaukštų aviečių uogienės

0,5-1 stiklinės cukraus

Tešlą atšildyti, lapą ant miltuoto paviršiaus pakočioti į ilgį. Gautą lakštą plonai ištepti aviečių uogiene ir suvynioti, kad ilgis ir liktų ilgis. Teoriškai šioje vietoje tešlą reiktų dėti į šaldiklį, kad ji sušaltų ir būtų lengviau pjaustyti, bet aš niekada to nedarau. Aštriu peiliu supjaustyti tešlą maždaug 8mm storio juostelėm. Imti vieną gabaliuką ir apvolioti cukruje jį šiek tiek suplojant. Dėti į skardą gana dideliais tarpais. Kepti apie 180 C orkaitėje apie 10-15 min arba kol gražiai parus. Atvėsinti būtinai ant grotelių, nes karšti sumesti į vieną krūvą labai sulimpa.

Labai tinka gaminti kartu su "malūnėliais": kol malūnėliai kepa galima "susukti" sukučių.

Labai tinka gaminti kartu su „malūnėliais“: kol malūnėliai kepa galima „susukti“ sukučių.

 



Malūnėliai


Galvojau kaip pradėti savo blogą, ar pradėti paburbėjimu kokia nors tema, ar tiesiog receptu ir jei taip, tai kokiu. Galvojau gal iškart driokstelti atskleidžiant kokį labai slaptą mano pačios sukurtą ar iki tobulybės ištobulintą receptą, bet nusprendžiau pirmą kartą nesidraskyti ir pasidalinti receptu, kurio net receptu tikrąja ta žodžio prasme pavadinti negalima.

Na va, ir pradėjau istoriją rašyti, nors pati receptų tinklaraščiuose tokias istorijas visada praleidžiu. Vis tiek duosiu jums darbo sukti pelės ratuką tolyn.

Mano „gamybos“ istorija prasidėjo kai man buvo 8-neri (nepasakosiu kaip jau būdama 4-5 metukų žiūrėdavau kaip tėtis ar močiutė kepdavo blynus) kai mama mane išmokė kepti obuolių pyragą. Tai aš išmokau ir kiekvieną savaitgalį tą obuolių pyragą ir kepiau iki maždaug 15 metų. Čia buvo daugiau istorija apie tai kodėl aš negaliu pakęsti obuolių pyrago, o ne iš tikrųjų apie gaminimo pradžią, kuri buvo maždaug 14 metų kai pradėjau svarstyti ką čia pagaminus. taip pamažu ir pradėjo gimti įvairūs patiekalai, sausainiai, pyragai, tortai, skruzdėlynai…

Jei kas paprašydavo recepto, visada maloniai sutikdavau, pasiimdavau žmogaus el. paštą ar kitą adresą ir niekada recepto neatsiųsdavau. Iš principo. Jei aš iš penkto karto ištobulinau sausainių receptą, kodėl kažkam turi pasisekti iš pirmo? Jei man sukurti receptą reikėjo mano kulinarinės fantazijos, įgūdžių ir žinių, kodėl aš turiu jį atskleisti kažkam vos panorėjus? Taigi nuspręsti rašyti blogą prireikė šiek tiek laiko. Matyt nusprendžiau, kad nėra čia ko slėpti visko savo gėlėtoje knygelėje ar atminties labirintuose. Gal todėl pirmas receptas ir bus net ne receptas, nes reikia morališkai pasiruošti dalinimuisi.

Kitiems gali pasirodyti, kad gaminti iš šaldytos tešlos yra tiesiog gėdinga ir prieštarauja virėjo įsitikinimams ir moralei, tačiau aš galėčiau paprieštarauti. Šaldyta tešla yra tiesiog išsigelbėjimas norint ką nors skanaus padaryti greitai. Ji yra kokybiška, su ja lengva dirbti, gaminį padaryti neskaniu reikia gerai pasistengti. Taigi genialumas dažnai slypi paprastume.

Reikės:

Pakelio Šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos

250 g. pyragų varškės

1 v. š. krakmolo

~3 v. š. cukraus

Vanilinio cukraus

2 kiaušinių

vyšnių

Tešlą paruošti gaminimui (atšildyti). Stačiakampio formos lapelius perpjauti per pusę, kad gautųsi kvadratėliai. Dabar visa esmė: reikia įpjauti kvadratėlio kampuose pjaunant kampą pusiau, reikia perpjauti kiekvieną kampą, bet neįpjaunant iki vidurio, nes reikia palikti vietos įdarui. (Malūnėlio karpymo principas)

Kiaušinį išplakti su trupučiu cukraus ir vanilinio cukraus (jei labai daug kepu, tai įpilu dar ir vandens). Šiuo plakiniu konditeriniu teptuku plonai ištepti tešlos gabalelius.

Pasiruošti įdarą: varškę sumaišyti su pageidaujamu kiekiu cukraus ir vanilinio cukraus, įmaišyti šaukštą bulvių krakmolo. Dabar darysim plikytą varškės kremą: gauta masė turėtų gautis pakankamai skysta, todėl ją su visu indu reikia dėti ant garų vonelės ir maišyti kol ji taps gana tiršta, bet dar nesušoks į vieną gabalą.

Ant paruoštų tešlos gabalėlių dėti didelį šaukštelį varškės masės.

Smagioji dalis: visas grožis ir paslaptis slypi lankstyme. Jums reikia padaryti kažką panašaus į vėjo malūnėlį, viskas labai paprasta: imame kas antrą lapelį ir lenkiame į vidurį. Iš 8 turi būti užlenkti 4. Kad būtų labai jau gražu ir kepant malūnėlis nepražystų, ant susikirtimo uždedame vyšnią. Dedame į skardą (neprigrūskit skardos, jie šiek tiek išsipučia) ir sausas vietas aptepame kiaušinio plakiniu. Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. arba kol gražiai paruduos. Skanaus 😉

Galima daryti šiuos pyragėlius su daug įdaro variantų. Labai skanu tiesiog paprasta varškė sumaišyta su trupučiu grietinės, cukraus ir vanilinio cukraus, įvairios uogos, uogienės, obuoliai ar kriaušės su cinamonu, slyvos, konservuoti ananasai persikai ir kt. Nebūtinai įdaras turi būti saldus.

Kepiau kepiau šiuos pyragaičius, o bekepant jų mažėjo ir nors pas gimines vežiausi gana daug, tačiau gerokai per mažai. Tai pasako šį tą apie jų skonį 🙂

 

11756627_1039083162768932_1628661121_n

Štai toks gaunasi gražuolis

11751170_1039082829435632_469126633_n

Čia jų šiek tiek daugiau

Čia tokie patys, tik su ananasais. Plius sukučiai, kurių receptas bus sekančiame įraše

Čia tokie patys, tik su ananasais. Plius sukučiai, kurių receptas bus sekančiame įraše



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos