Plikyti pyragaičiai su kremu


 

Ką mėgsti žmogus – tą jau mėgsti. Taip man atsitiko su plikytais sausainiais jau turbūt vaikystėje. Tas minkštas purus mažytis sausainiukas… Mhm… Kas galėtų būti geriau? Į to mažo kauburiuko tuščiavidurį vidų įdėti kremo… Pasaka.

Nežinau ar jūs susimąstot apie sąvokų skirtumus, bet man kartais kyla klausimai kuo vienas patiekalas skiriasi nuo kito. Kaip pavyzdžiui, kuo skiriasi kotletas, maltinukas ir šnicelis? Arba plikytas pyragaitis su kremu nuo eklerų? Pavyzdžiui, plikytas pyragaitis su kremu visada yra plikytas pyragaitis su kremu, o ekleras irgi visada yra plikytas pyragaitis su kremu, bet ar plikytas pyragaitis su kremu visada bus ekleras?

12309149_1103917692952145_1103957901_n

Štai tokie gražučiai gaunasi, o pagal liudytojų parodymus tai dar ir skanučiai.

SAUSAINIAMS REIKĖS:

150 g. vandens,
125 g. sviesto,
250 g. miltų,
truputis druskos,
7 kiaušiniai.

Neišsigąskit, kad nėra cukraus, dėsit saldų įdarą, todėl papildomo saldumo pyragaityje jums nereikia. Jei ketinate nedėti įdaro, nesirinkite šio recepto, nebus skanūs jie sausi.

Taigi pradedam. Puode (geriausiai storu dugnu, o jei ne, tai keraminiam, emaliuotam, su danga) ant nedidelės ugnies užverdam vandenį, su sviestu ir druska. Nedidelė ugnis svarbi dėl to, kad verdant ant labai stiprios išgaruos didesnis kiekis skysčio, tada jum neatitiks proporcijos ir nesigaus tešla. Nukelti puodą nuo ugnies, suberti sijotus miltus ir truputį pamaišyti mediniu šaukštu (blogiausiu atveju silikonine mentele), tada grąžinti puodą ant nedidelės ugnies ir maišyti šaukštu kol  tešla atlips nuo kraštų, sušoks į vieną gabalą. Toks miltų plikymas trunka apie dvi minutes. Išmesti tešlos guzulą į kitą indą. Būtinai.

Šitam etape jau reikės mikserio. Mušame į tešlą vieną kiaušinį ir išplakame. Palaukiame kelias minutes kol tešla pravėsta ir toliau mušame kiaušinius po vieną vis išplakdamos. Neišsigąskit, jei tešla iš pradžių visiškai nepanaši į vienalytę, išeina gumuliukais, čia nieko baisaus, vieną kartą man išvis į neįmanomus gumuliukus buvo sušokę, bet nuoširdžiai plakiau ir viskas puikiai gavosi. Būtina įplakinėti kiaušinius po vieną. Ši tešla yra jautri, be to skiriasi kiekvieną kartą tešlos nuplikymas, kiaušinių dydis ir panašiai, todėl kiaušinių kiekis yra individualus reikalas, recepte yra pateiktas kiekis yra vidutinis, bet jums gali prireikti 8, kitai užtekti  5, o man prireikė 6. Kaip nustatyti, kad kiaušinių jau pakanka? Tešla turi būti vienalytė, blizganti, pakankamai skysta, kad būtų galima spausti per tūtelę, bet pakankamai kieta, kad išlaikytų formą. Jei bus per mažai kiaušinių – bus kieti, jei per daug – nesusidarys skylės.

Dedam tešlą į konditerinį maišelį. Jei tokio neturite, susisukite tūtelę iš kepimo popieriaus. Tūtelės ar maišelio galo skersmuo turi būti 0,5 -1 cm. Geriau nusikirpkit mažesnį ir pabandykit, galėsit papildomai nukirpt. Girdėjau, kad naudojant žvaigždės formos antgalį pyragaičiai neskilinėja, gaunasi lygesni, bet galiu pasakyt, kad bandžiau ir su apvaliu ir su žvaigždės formos antgaliu, tai galiu pasakyt, kad vingiuotas paviršius neturėjo visiškai jokios įtakos skilinėjimui – abejais atvejais skilinėjo vienodai, bet tai neturėjo realios įtakos išvaizdai ar tuo labiau skoniui.

Įjungiam orkaitę 15o C su vėjaliu.

Išklojam kepimo skardą kepimo popierium. Ar tinka patepti riebalais arba patepti riebalais ir pabarstyti miltais? Iš esmės, tai ne, nes nuo riebalų gali prakiurti pyragaičių apačia ir nesigauti skylės viduje.

Purškiam maždaug 2 cm. skersmens ir 1 cm. aukščio apskritimus palikdami didelius tarpus, nes jie labai išsipučia. Purškiam apskritimą, sustabdom maišelio spaudimą ir tik tada atitraukiam maišelį, nes jei bepurškiant atitraukiam, tai tada gaunasi toks aukštas snapelis, kuris bekepant pradeda degt. Jei toks netyčia gaunasi, tai šlapiu pirštu jį švelniai palyginam.

Ar galima tešlą į skardą dėti tiesiog šaukštu? Iš esmės tai taip, esu ir pati taip darius. Nieko baisaus, tiesiog galėsit tik didžiuotis kokius skanius pyragaičius padarėt, bet negalėsit girtis, kad jie dar ir gražūs.

Kepam 25-30 min. Pirmas 15 min. jokiu būdu neatidarom orkaitės. Geriau išvis neatidarom. Iškepusius atvėsinam ant grotelių.

Pačių pyragaičių gaminimo eiga turi daug niuansų, tačiau nevalia jų kvestionuoti, kiekvienas iš jų yra labai svarbus ir nudirba savo darbą tam, kad gautumėt purius pyragaičius su skylėm vidury.

12305732_1103917379618843_398978988_n

Pateiksiu keletą kremo variantų, o jūs išsirinkite tinkamiausią 🙂

KREMAS I

Pakelis varškės,
250 g. plakamosios grietinėlės,
1 a. š. vanilinio cukraus,
cukraus pudros pagal skonį.

Varškę pertrinti per sietelį ir sumaišyti su standžiai išplakta grietinėle, vaniliniu cukrumi, įdėti cukraus pudros, iki pasieksite norimą saldumą.

Man šis kremas buvo skaniausias. Jo užtenka pusei porcijos.

KREMAS II

500 g. maskarponės sūrio,
kondensuoto pieno pagal skonį

Maskarponę išplakti su kondensuotu pienu.

Skanu, bet man asmeniškai buvo per riebu. Užtenka visai porcijai.

KREMAS III

500 g. trintos pyragų varškės,
250 g. plakamos grietinėlės,
cukraus pudros arba kondensuoto pieno pagal skonį

Grietinėlę išplakti iki standumo, sumaišyti su varške, įmaišyti norimą kiekį cukraus pudros arba kondensuoto pieno.

Šitas kremas tikrai skanus, man labai patiko, bet šiek tiek jautėsi toks keistas varškės poskonis. Gal labiau tiktų vanilinė pyragų varškė ir nedėti papildomo saldumo.

KREMAS IV

2 pakeliai philadelphia light sūrio,
keli šaukštai spanguolių ar kitos tirštos uogienės pagal skonį

Išplakti philadelphia su uogienė. Gaunasi gana skystokas, bet skanus. Užtenka pusei porcijos.

KREMAS V

2 pakeliai philadelphia light sūrio,
250 g. plakamos grietinėlės,
kondensuoto pieno

Iki standumo išplaktą grietinėlę sumaišyti su sūriu ir kondensuotu pienu. Skanus, užtenka beveik visai porcijai.

Taigi išsirinkit norimą kremą, sukrėskit jį į konditerinį maišelį ar pasigamintą tūtelę, pradurkit atvėsusiam pyragaity skylę ir įšvirkškit į vidų kremo. Jei nepasisekė ir nesusiformavo skylės, tai perpjaukit visą pyragaitį per pusę ir į tarpą pripurkškit įdaro.

Skanaus!

Skanaus!



Karameliniai sausainiai Caramel DeLites


Karamelė. Tai yra septintasis pasaulio stebuklas. Mano tėtis prašo manęs važiuoti būtent į konkrečią parduotuvę,  kurioje yra Karvutės saldainių ir net kelios rūšys, tad visiškai su manim sutiktų.

Mama man kartais toffifee saldainių duoda, tai jie dingsta žaibiškai. Tai irgi šį tą reiškia. Tai reiškia, kad karamelė viena nevaikšto. Na kartais vaikšto, bet šis postas apie tai, kas nevaikšto.

Mes šį kartą negaminsime toffifee, nors būtų įdomu, mes gaminsime sausainius, kurie yra subtilumo viršūnė. Juose telpa viskas: sausainis, karamelė ir šokoladas. O tai yra tiesiog tobula. Tai yra tobula.

Paskutinį kartą kepiau šiuos sausainius labai karštą vasarą, tad galiu pasakyti, kad dėl šokolado jie tinkamesni vėsesniam laikui, o šiems sausainiams rinktis siūlau rinktis kokybišką šokoladą, nes jis mažiau teplus rankoms. Beje, kokybišką, nereiškia 70 % kakavos, tai bus vidutinio kakavos kiekio šokoladas, jei norite, įprastinį šokoladą galite trupučiuką praskiesti „stipresniu“. Beje, rinkitės juodąjį, o ne pienišką šokoladą. Ir dar kartą pasikartosiu: jei kai dedate į kepinio vidų galite rinktis pigesnį, tai dabar rinkitės geresnį šokoladą, nes jūs nenorite, kad nuostabius sausainius sugadintų prastas šokoladas.

Trigubas malonumas.

Trigubas malonumas.

REIKĖS:

115 g sviesto,
50 g cukraus,
130 g miltų,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio kepimo miltelių,
šlakelio vanilės ekstrakto,
šaukšto pieno.
 
150 g. kokoso drožlių,,
200 g, karvutės saldainių
žiupsnelio druskos,
1-2 šaukštų pieno.
150 g. šokolado.
 Minkštą sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, suberiam, miltus, druską ir kepimo miltelius. Į gautus trupinius supilam pieną ir vanilės ekstraktą, labai gerai išmaišom iki vientisos masės, kišam į maišiuką ir padedam į šaldytuvą valandai. (čia jau savo nuomonės nebesakysiu).
Tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų iškočiojam tešlą iki maždaug pusės centimetro storio lakšto. Puodeliu išspaudžiam 7-9 cm. skersmens apskritimus, buk peiliu kiekvieno apskritimo centre padarom maždaug centimetro pločio skylutę. Dedam į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepam 170 C orkaitėj 10-15 min. kol krašteliai paruduoja švelniai. Ataušinam ant grotelių.
Dabar skrudinsim kokosų drožles. Suberiam jas ant kepimo popieriaus ir sumažinę temperatūrą iki 150 C pakepam apie 15-20 min. vis pamaišant, kol gražiai paruduos.
Dabar karamelėėėė. Garų vonelėje (bliūdas ant puodo su verdančiu vandeniu) ištirpinam supjaustytas karvutes su šaukštu pieno, gal dviem, o gal ir trim.  Į karamelės masę dedam kokoso drožles ir gerai išmaišom.
Kol ši mase dar šilta ir lengvai formuojama, tepame ją ant sausainių ir dabar jau leidžiame jiems atvėsti ir susistovėti.
Šokoladą ištirpinam garų vonelėj ir sausainio apačią pamerkiam į šokoladą ir šokoladu į viršų padedam ant kepimo popieriaus šokoladui visiškai sustingti.
Liko šiek tiek šokolado. Arba neliko. Tada ištirpinkit dar šiek tiek. Ir šaukštelio, konditerinės tūtelės (susukam kūgį iš kepimo popieriaus, nukerpam galiuką ir turim konditerinę tūtelę), konditerinio maišelio, ar ko tik norit pagalba dailiai sulaistom sausainukų viršų ir vėl leidžiam jiems sustingti.
Gaunam štai tokią gražią krūvą sausainių.

Gaunam štai tokią gražią krūvą sausainių.

Na, šį kartų nebuvo labai lengva, bet buvo labai verta. Pripažinkit 🙂


Sukučiai


Man rašant šį įrašą visur aplink vyksta karštos diskusijos dėl šiandien naktį nuo Žaliojo tilto nukeltų balvonų. Aš prisimenu sovietmetį kai parduotuvėje perku ką noriu (kad ir šaldytą tešlą) ir kai rašau receptus su potekste, nes puikiai žinau, kad okupacijos metais viso to nebuvo, taigi man visai nereikia balvonų, kad jie man primintų kaip anksčiau buvo blogai, geriau saugokime ir puoselėkime gerų dalykų atmintį, o ne blogų, nes blogus ir taip atsimename.

Dar vienas be galo paprastas receptas. Jis toks paprastas, kad labai keista, kai mano draugai neretai šiuos sausainius įvardija savo mėgstamiausiais.

Iškepus būtina atvėsinti ant grotelių.

Iškepus būtina atvėsinti ant grotelių.

Reikės:

Šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (2 lapai)

Kelių šaukštų aviečių uogienės

0,5-1 stiklinės cukraus

Tešlą atšildyti, lapą ant miltuoto paviršiaus pakočioti į ilgį. Gautą lakštą plonai ištepti aviečių uogiene ir suvynioti, kad ilgis ir liktų ilgis. Teoriškai šioje vietoje tešlą reiktų dėti į šaldiklį, kad ji sušaltų ir būtų lengviau pjaustyti, bet aš niekada to nedarau. Aštriu peiliu supjaustyti tešlą maždaug 8mm storio juostelėm. Imti vieną gabaliuką ir apvolioti cukruje jį šiek tiek suplojant. Dėti į skardą gana dideliais tarpais. Kepti apie 180 C orkaitėje apie 10-15 min arba kol gražiai parus. Atvėsinti būtinai ant grotelių, nes karšti sumesti į vieną krūvą labai sulimpa.

Labai tinka gaminti kartu su "malūnėliais": kol malūnėliai kepa galima "susukti" sukučių.

Labai tinka gaminti kartu su „malūnėliais“: kol malūnėliai kepa galima „susukti“ sukučių.

 



Malūnėliai


Galvojau kaip pradėti savo blogą, ar pradėti paburbėjimu kokia nors tema, ar tiesiog receptu ir jei taip, tai kokiu. Galvojau gal iškart driokstelti atskleidžiant kokį labai slaptą mano pačios sukurtą ar iki tobulybės ištobulintą receptą, bet nusprendžiau pirmą kartą nesidraskyti ir pasidalinti receptu, kurio net receptu tikrąja ta žodžio prasme pavadinti negalima.

Na va, ir pradėjau istoriją rašyti, nors pati receptų tinklaraščiuose tokias istorijas visada praleidžiu. Vis tiek duosiu jums darbo sukti pelės ratuką tolyn.

Mano „gamybos“ istorija prasidėjo kai man buvo 8-neri (nepasakosiu kaip jau būdama 4-5 metukų žiūrėdavau kaip tėtis ar močiutė kepdavo blynus) kai mama mane išmokė kepti obuolių pyragą. Tai aš išmokau ir kiekvieną savaitgalį tą obuolių pyragą ir kepiau iki maždaug 15 metų. Čia buvo daugiau istorija apie tai kodėl aš negaliu pakęsti obuolių pyrago, o ne iš tikrųjų apie gaminimo pradžią, kuri buvo maždaug 14 metų kai pradėjau svarstyti ką čia pagaminus. taip pamažu ir pradėjo gimti įvairūs patiekalai, sausainiai, pyragai, tortai, skruzdėlynai…

Jei kas paprašydavo recepto, visada maloniai sutikdavau, pasiimdavau žmogaus el. paštą ar kitą adresą ir niekada recepto neatsiųsdavau. Iš principo. Jei aš iš penkto karto ištobulinau sausainių receptą, kodėl kažkam turi pasisekti iš pirmo? Jei man sukurti receptą reikėjo mano kulinarinės fantazijos, įgūdžių ir žinių, kodėl aš turiu jį atskleisti kažkam vos panorėjus? Taigi nuspręsti rašyti blogą prireikė šiek tiek laiko. Matyt nusprendžiau, kad nėra čia ko slėpti visko savo gėlėtoje knygelėje ar atminties labirintuose. Gal todėl pirmas receptas ir bus net ne receptas, nes reikia morališkai pasiruošti dalinimuisi.

Kitiems gali pasirodyti, kad gaminti iš šaldytos tešlos yra tiesiog gėdinga ir prieštarauja virėjo įsitikinimams ir moralei, tačiau aš galėčiau paprieštarauti. Šaldyta tešla yra tiesiog išsigelbėjimas norint ką nors skanaus padaryti greitai. Ji yra kokybiška, su ja lengva dirbti, gaminį padaryti neskaniu reikia gerai pasistengti. Taigi genialumas dažnai slypi paprastume.

Reikės:

Pakelio Šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos

250 g. pyragų varškės

1 v. š. krakmolo

~3 v. š. cukraus

Vanilinio cukraus

2 kiaušinių

vyšnių

Tešlą paruošti gaminimui (atšildyti). Stačiakampio formos lapelius perpjauti per pusę, kad gautųsi kvadratėliai. Dabar visa esmė: reikia įpjauti kvadratėlio kampuose pjaunant kampą pusiau, reikia perpjauti kiekvieną kampą, bet neįpjaunant iki vidurio, nes reikia palikti vietos įdarui. (Malūnėlio karpymo principas)

Kiaušinį išplakti su trupučiu cukraus ir vanilinio cukraus (jei labai daug kepu, tai įpilu dar ir vandens). Šiuo plakiniu konditeriniu teptuku plonai ištepti tešlos gabalelius.

Pasiruošti įdarą: varškę sumaišyti su pageidaujamu kiekiu cukraus ir vanilinio cukraus, įmaišyti šaukštą bulvių krakmolo. Dabar darysim plikytą varškės kremą: gauta masė turėtų gautis pakankamai skysta, todėl ją su visu indu reikia dėti ant garų vonelės ir maišyti kol ji taps gana tiršta, bet dar nesušoks į vieną gabalą.

Ant paruoštų tešlos gabalėlių dėti didelį šaukštelį varškės masės.

Smagioji dalis: visas grožis ir paslaptis slypi lankstyme. Jums reikia padaryti kažką panašaus į vėjo malūnėlį, viskas labai paprasta: imame kas antrą lapelį ir lenkiame į vidurį. Iš 8 turi būti užlenkti 4. Kad būtų labai jau gražu ir kepant malūnėlis nepražystų, ant susikirtimo uždedame vyšnią. Dedame į skardą (neprigrūskit skardos, jie šiek tiek išsipučia) ir sausas vietas aptepame kiaušinio plakiniu. Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. arba kol gražiai paruduos. Skanaus 😉

Galima daryti šiuos pyragėlius su daug įdaro variantų. Labai skanu tiesiog paprasta varškė sumaišyta su trupučiu grietinės, cukraus ir vanilinio cukraus, įvairios uogos, uogienės, obuoliai ar kriaušės su cinamonu, slyvos, konservuoti ananasai persikai ir kt. Nebūtinai įdaras turi būti saldus.

Kepiau kepiau šiuos pyragaičius, o bekepant jų mažėjo ir nors pas gimines vežiausi gana daug, tačiau gerokai per mažai. Tai pasako šį tą apie jų skonį 🙂

 

11756627_1039083162768932_1628661121_n

Štai toks gaunasi gražuolis

11751170_1039082829435632_469126633_n

Čia jų šiek tiek daugiau

Čia tokie patys, tik su ananasais. Plius sukučiai, kurių receptas bus sekančiame įraše

Čia tokie patys, tik su ananasais. Plius sukučiai, kurių receptas bus sekančiame įraše



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos