spalio 24th, 2015
Lazanija su mėsa
Beprotiškai mėgstu makaronus. Mano mėgstamiausi yra bolonietiški makaronai, o šios lazanijos įdaras yra labai panašus į bolonietiškų makaronų padažą. Patikėkit, ši lazanija yra tiesiog fantastiška, puikiai tiks tiek savaitgalio pietums, tiek rimtesnei progai, o rezultatas tikrai vertas tų poros valandų, kurias praleisite virtuvėje dėl šio itališko patiekalo.
Nors ir nėra pats gražiausias kada nors gamintas patiekalas, bet skoniu galėtų varžytis net ir su pačiais įmantriausiais patiekalais 🙂
REIKĖS:
500 g. kiaulienos/kalakutienos/jautienos faršo;
3 vidutinio dydžio morkų;
2 svogūnų;
800 g. smulkintų savo sultyse konservuotų pomidorų;
10 v. š. adžikos (jei labai aštri, arba nemėgstat aštriai, tai dėkit mažiau);
Juodųjų, čili pipirų, druskos;
1 v. š. raudonėlių;
Pakelio lazanijos lakštų;
vandens.
PADAŽUI:
50 g. sviesto;
2 v. š. miltų;
500 ml. pieno;
100 g. sūrio;
Druskos.
Keptuvėje ant didelės ugnies įkaitiname šiek tiek aliejaus, sudedame faršą, įdedame šiek tiek druskos, pipirų ir aktyviai maišydami stengiantis suformuoti nedidelius faršo gabalėlius kepame kol dingsta rausva spalva. Tada sumažiname ugnį iki vidutinės ir kartais pamaišydami leidžiame mėsai lengvai apskrusti.
Kol mėsa kepa smulkiai supjaustome svogūnus ir sutarkuojame morkas.
Mėsai apskrudus verčiame ją į nemažą puodą (geriau storesniu dugnu). Trumpam apie ją pamirštam.
Dedam svogūnus į įkaitintą keptuvę, lengvai pabarstom druska ir lengvai pakepam, tada dedam morkas, dar truputį druskos ir pakepam kol morkos suminkštės. (Aš pamiršau, kad reikia svogūnus pirmiau pakepint, tai suverčiau viską vienu kartu. Gavosi perkepusios morkos ir nedakepę svogūnai, bet tai skoniui visiškai nepamaišė, tai nieko neatsitiks, jei ir jūs netyčia pamiršit).
Iškepusius svogūnus ir morkas, adžiką ir pomidorus verčiam į puodą su mėsa, įberiam raudonėlius, šiek tiek juodųjų ir čili pipirų, pamaišom ir sprendžiam kiek vandens reikia įpilti, kad nuolat nemaišoma masė galėtų troškintis apie pusvalandį. Aš supyliau apie 1-2 puodelius, bet ne viską iš karto, masė neturi gautis labai skysta, bet jei per sausa, tai įpilkit dar vandens. Uždengus, kartais pamaišant, verdam apie pusvalandį. Po pusvalandžio paragaujame ar netrūksta druskos, pipirų, jei trūksta – įdedame.
Lazanijai labai svarbus yra baltasis/ Bešamelio padažas, jis suteikia jai tvirtumo. Yra du variantai kaip jį paruošti, tai klasikinis ir mano. Galit rinktis tą, kuris jum priimtinesnis, aprašysiu abu.
Klasikinis:
Keptuvėje (geriau nesibraižančioje) ištirpiname sviestą, beriame miltus, juos šiek tiek pakepiname, lengva srovele nuolat maišydami pilame pieną. Jūs tikras kulinaras, jei padažas neišėjo gumulais, o jei atsitiko taip, kaip 99%, nuoširdžiai plakite šluotele, kol masė taps vienalytė. Kadangi man gaila keptuvės, tai aš viską supylus į keptuvę ir šiek tiek pamaišius padažą perpilu į bliūdą, gerai išplaku ir grąžinu atgal į keptuvę. Šiuo būdu gaminant padažą, gali tekti ilgai kaitinti, kol jis sutirštės, tad neišsigąskite, jei masė nesutirštėjo akimirksniu. Padažui pasiekus tinkamą konsistenciją (maždaug grietinės tirštumo, gal net ir skysčiau) dedame tarkuotą sūrį, gerai maišydami kaitiname kol sūris ištirps.
Paprastesnis:
Gaminant šiuo būdu išvengsite bereikalingo vargo ir sutaupysite šiek tiek laiko. Atsidedame pusę puodelio pieno, o likusį supilame į keptuvę, leidžiame jam užkaisti, bet ne iki virimo. Į puodelį su pienu dedame miltus ir šakute gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Nuolat maišydami keptuvę supilame pieną su miltais ir maišome kol užvirs ir sutirštės. Jei labai ilgai netirštėja, sumaišom truputį pieno/vandens su šaukšteliu miltų ir vėl įmaišome tai į keptuvę, jei netyčia gavosi per tiršta – įpilam šiek tiek pieno/vandens. Prieš pabaigą įmaišome tarkuotą sūrį ir maišome kol jis ištirps.
LIPINIMAS:
Dabar ta dalis, kai jau pradėsite matyti dėl ko stengėtės. Šiaip jau turbūt būtų geriausia viską sluoksniuoti siauroje (kekso) formoje ir daryti vieno lapelio labai aukštą lazaniją, bet aš tokios neturiu, tai dariau platesnėje formoje iš dviejų, greta vienas kito sudėtų lakštų. Šiaip gal net rekomenduočiau daryti antrą variantą, nes visiškai optimalu 5-6 lakštų storio lazanija, aukštesnę gali būti sunku patiekti.
Taigi dedame lakštą, ant jo dedame iš gražiai išlyginame mėsą ir viršų patepame padažu ir taip viską lakštas>mėsa>padažas kartojame kol baigiasi mėsa, o paskutinis sluoksnis turi būti mėsos ir padažo. Jei darote iš dviejų, sudėtų lakštų, tai stenkitės, kad jie neišsiskėstų.
Kepame 180 C orkaitėje 50 min.
Gaunasi 4 didelės arba 6 vidutinės porcijos.
(Šį kartą turiu įtarimą, kad viską pernelyg detaliai aprašiau, bet nors negausiu klausimų: „Ką reiškia užplikyti kavą?“)
Skanaus!
