Pergalės receptai

Taip, šį kartą ne receptas. Tiesiog labai noriu vieną mintį perduoti savo skaitytojams. Perduosiu šią mintį papasakodama visą istoriją nuo pradžių.

Taigi mes sumąstėme įsivesti internetą ir televiziją. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kas gali būti paprasčiau, bet ne, mielieji, diegiant šio amžiaus naujoves gali tekti susidurti su praeito amžiaus problemomis.

Problema visai ne tame, kad iš skydelio laiptinėje į butą įvesti laidai per remontą buvo sugadinti ****rankio meistro ir teko gręžti sieną, bei tiesi naują laidą per visą butą. Problema tame, kad norint suvesti visus kabelius, reikėjo prieiti ne tik prie mūsų aukšto laiptinėje esančio skydelio, bet ir prie dviejuose aukštuose žemiau esančių skydelių, o šie, spėkite atspėkite – buvo užrakinti. Skydeliai, kuriuose yra komunikacijos reikalingos visos laiptinės gyventojams buvo užrakintos to aukšto gyventojų. Vieno aukšto kaimynai nelabai noriai, bet sutiko raktą duoti. O kito aukšto kaimynai… Na mes pas juos ėjome kas pusvalandį ir jie tikrai buvo namie, mes kišome lapelius jiems į duris… Taigi jie atsisakė su mumis bendrauti ir mes šį jų atsisakymą priėmėme.

Dabar šiek tiek apie tuos skydelius. Kaip ir minėjau, juose esančioms komunikacijos yra bendroji dalinė visos namo laiptinės gyventojų nuosavybė, taigi ne jūsų vieno, o tai veda  į tiesioginę išvadą, kad šių skydelių rakinti negalima – NEGALIMA. Arba tada 24/7 turite būti namuose pasiruošęs atrakinti skydelį.

O kai darai tai ko negalima, reikia susitaikyti su iš to kylančiomis pasekmėmis. Konkrečiai dabar papasakosiu ką mes darėme desperatiškai siekdami kuo greičiau įsivesti internetą.

Pasakėme interneto meistrui, kad kirptų spyną, tačiau šis atsisakė bijodamas atsakomybės. Paskambinau namo administratoriui, šis pasakė, kad tai ne jo rūpestis ir reikia skambinti namo bendrijos pirmininkui, su šiuo išėjo susikalbėti kur kas geriau. Jis visiškai man pritarė, kai pasakiau, kad kaimynai neturi teisės užsirakinti skydelio ir patarė nueiti į šalia esančią įmonę paprašyti, kad už porą eurų darbininkas ateitų ir nukirptų spyną. Mes taip ir padarėme, nuėjome, pirmam pasitaikiusiam darbuotojui paaiškinome situaciją, tačiau šis akivaizdžiai vengdamas atsakomybės pasakė, kad niekuo negali padėti. Mes palaukėme kol šis išvažiavo ir nuėjome pakalbėti su kitu darbuotoju. Vėl paaiškinome situaciją, mums pasakė, kad kaip jie čia dabar kirps spyną, jie negali kirpti spynos. 30 sekundžių tylos su mūsų aštriais nukreiptais žvilgsniais ir tada: „tai aš jums duosiu žirkles nusikirpkit patys“. Taigi mes su skolintomis žirklėmis be jokių skrupulų nukirpome skydelio spyną.

Jei jūs pakabinsite spyną ten, kur jos neturi būti, aš ateisiu ir ją nukirpsiu.

Dar kartą pabrėžiu, kad skydeliai nėra asmeninė jūsų nuosavybė ir jūs neturite teisės jų rakinti, kaip ir neturite teisės pykti kai kas nors nukerpa jūsų neteisėtai užkabintą spyną.

Taigi tiesiog noriu pasakyti, kad visiškai nesijaučiame kalti dėl to, kad nulaužėme spyną, kurią kažkas pirko ir kabino, nes jos ten net neturėjo būti.

2 Comments | In: Be kategorijos | | #

Prisipažinsiu, man daug labiau patinka gaminti saldumynus, ypač mėgstu kepti sausainius, tačiau neįmanoma apsieiti be normalaus maisto gaminimo. Taigi šį kartą orkaitėje kepta vištiena.

Reikės:

Apie 1kg vištienos dalių (skaniausiai, žinoma, gaunasi su sparneliais)

1 v. š. garstyčių

3 v. š. sojų padažo

1/4 stiklinės sauso raudono vyno (nebūtinai)

1 v. š. medaus

Čili prieskonių

0,5 – 1 stilinės pomidorų padažo

0,5 citrinos sulčių

Visas padažo dalis sumaišyti, padažą užpilti ant vištienos, gerai išmaišyti ir palikti bent porai valandų. Kepti apie 1 val. orkaitėje rankovėje, uždarame inde arba uždengus skardą su folija, paskui nudengti viršų ir kepti dar apie pusvalandį arba kol gražiai apskrus. Patiekit aplaistę padažu 🙂

Komentarai įrašui Vištiena raudonam padaže yra išjungti | In: Karšti patiekalai, Vištiena | tags: Kepta vištiena, saldžiarūgštė vištiena, vištiena orkaitėje. | #

Karamelė. Tai yra septintasis pasaulio stebuklas. Mano tėtis prašo manęs važiuoti būtent į konkrečią parduotuvę,  kurioje yra Karvutės saldainių ir net kelios rūšys, tad visiškai su manim sutiktų.

Mama man kartais toffifee saldainių duoda, tai jie dingsta žaibiškai. Tai irgi šį tą reiškia. Tai reiškia, kad karamelė viena nevaikšto. Na kartais vaikšto, bet šis postas apie tai, kas nevaikšto.

Mes šį kartą negaminsime toffifee, nors būtų įdomu, mes gaminsime sausainius, kurie yra subtilumo viršūnė. Juose telpa viskas: sausainis, karamelė ir šokoladas. O tai yra tiesiog tobula. Tai yra tobula.

Paskutinį kartą kepiau šiuos sausainius labai karštą vasarą, tad galiu pasakyti, kad dėl šokolado jie tinkamesni vėsesniam laikui, o šiems sausainiams rinktis siūlau rinktis kokybišką šokoladą, nes jis mažiau teplus rankoms. Beje, kokybišką, nereiškia 70 % kakavos, tai bus vidutinio kakavos kiekio šokoladas, jei norite, įprastinį šokoladą galite trupučiuką praskiesti „stipresniu“. Beje, rinkitės juodąjį, o ne pienišką šokoladą. Ir dar kartą pasikartosiu: jei kai dedate į kepinio vidų galite rinktis pigesnį, tai dabar rinkitės geresnį šokoladą, nes jūs nenorite, kad nuostabius sausainius sugadintų prastas šokoladas.

Trigubas malonumas.

REIKĖS:

Gaunam štai tokią gražią krūvą sausainių.

Komentarai įrašui Karameliniai sausainiai Caramel DeLites yra išjungti | In: Be kategorijos, Kepiniai, Sausainiai | tags: caramel DeLites, karameliniai sausainiai, labai skanu, samoa, sausainių sausainiai, skaučių sausainiai, šokoladas, Šokoladiniai sausainiai. | #

Pirmojo savo kepto šokoladinio pyrago receptą sužinojau mokykloje, jis buvo labai elementarus, tačiau kiek tik esu jį kepusi, jis vis būdavo kitoks ir turiu pripažinti, kad toli gražu ne visada tobulas. Paskutinį kartą jį kepiau norėdama atsidėkoti už paslaugą ir tada nusprendžiau, kad laikas judėti į priekį savo šokoladinių pyragų istorijoje.

Aš šokoladinį pyragą visada laikiau ypatingu pyragu ir niekada nekepiau jo bet kam.

Štai kokį grožį galite gauti, jei įdėsite trupučiuką meilės 🙂

Štai įrodymas, kad šis pyragas tikrai gali būti ypatingas ir tai įrodymas, kad bet kada aš tokių nekepu.

REIKĖS:

300 g juodo šokolado,
5 kiaušiniai,
100 g. sviesto,
50 g. miltų,
50 g. kakavos,
10 v. š. juodos stiprios kavos (užplikytos, skysčio),
10 v. š. pieno,
4 v. š. cukraus,
1 a. š. kepimo miltelių.

GLAISTAS:
250 g šokolado
75 g sviesto
150 ml grietinėlės
50 ml brendžio

GAMINIMAS:

Sviestą ištirpinti kartu su šokoladu garų vonelėje (imam metalinį bliūdą, dedam jį ant puodo su verdančiu vandeniu, pagal visas teorijas bliūdas neturėtų liesti vandens, bet nieko tokio, jei liečia), sudėti cukrų, supilti kavą ir pieną, maišyti kol nebesijaus cukraus (arba kol neatsibos), sudėti kiaušinių trynius, įmaišyti miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir galiausiai atsargiai įmaišyti iki standžių putų išplaktus kiaušinio baltymus. Kepti reikės apie pusvalandį 180 C orkaitėje.

Glaistas: viską puode sumaišykite ir pavirkite. Glajų galite daryti ir bet kokį kitokį šokoladinį, čia jau yra jūsų pasirinkimas, tai nelabai turi reikšmės.

Jei norite, kad pyragas būtų kuo minkštesnis ir drėgnesnis, jį vos išimtą iš formos apipilkite glaistu (gali būti dar karštas). Atvėsus pyragui reikia pasirinkti, ar norite, kad jis būtų minkštas ir lengvai drėgnas ir laikyti jį tiesiog kambario temperatūroje, ar norite, kad jis būtų kietesnis, subtilesnis, jo drėgnumas įgautų ypatingą struktūrą, būtų panašesnis į tortą, ir laikysite jį šaldytuve.

Šį pyragą kepiau ypatingai progai. Gavosi toks mylimajam nuo princesės.

Šis pyragas (kaip ir dauguma) turi dar viena pasirinkimą: sudėjus šokoladinę tešlą į keksiukų arba dar mažesnes formeles ir iškepus aplieję jas tuo pačiu glajumi, gausite nuostabius pyragaičius.

Pabandykite sudėti dėlionę.

Jeigu nepabandėte arba jums nepavyko.

1 Comment | In: Kepiniai, Pyragai, Tortai | tags: drėgnas šokoladinis pyragas, labai skanu, pyragas, šokoladas, šokoladinis pyragas, šokoladinis tortas, šokoladinis tortukas. | #

Dieveris, o ne dyveris. Dieveris lietuviškų giminių hierarchijoje reiškia vyro brolį. Šis patiekalas maždaug tokiais giminystės saitais yra susijęs su taco. Receptą sugalvojau pati, o pavadinimas sukurtas patiekalo „šakočio pusbrolis“ pavadinimo darybos pavyzdžiu.

Štai tokia „tortilija“

Reikės:

Pakelio tortilijos paplotėlių

1 skardinės konservuotų kukurūzų

Pusės dėžutės pievagrybių

Pusės daktariškos tešlos

2 a. š. adžikos

1 a v. š. sviesto

Svieste lengvai pakepinti (iš esmės užtenka gerai pakaitinti) kubeliais pjaustytą dešrą su kukurūzais ir riekelėmis pjaustytus pievagrybius, sudėti adžiką (kiekį pasireguliuokit pagal skonį), įpilti trupučiuką vandens, kad susidaryti nedidelis kiekis padažo, pridėti mėgstamų prieskonių, druskos, jei trūksta ir sudėti ant tortilijios paplotėlių, sulankstyti mėgstamu būdu.

1 Comment | In: Užkandžiai | tags: dieveris, paprasta, pusbrolis, šešuras, skanu, Taco, tortilija. | #

Kadaise atradau šį receptą ir jis mane sužavėjo. Savo paprastumu, skoniu ir tiesiog netikėtumu.

Puikiai tinka pusryčių stalui, gana greitai paruošiama.

Reikės:

4 kiaušinių

4 nesaldžių bandelių

majonezo

1/3 daktariškos dešros

pieno

pusė skardinės konservuotų kukurūzų/ 2 marinuoti agurkėliai

Bandelėje išpjauti vidury, padarant vietą įdarui, ne kiaurai išpjauti, o tiesiog įdubą padaryti pakankamo dydžio. Bandelę sulaistyti su trupučio pieno. Sumaišyti juostelėm pjaustytą dešrą ir juostelėm pjaustytą agurkėlį arba kukurūzus su majonezu ir mėgstamais prieskoniais, sudėti į bandeles, ant viršaus įmušti kiaušinį, kepti 180 C orkaitėje kol kiaušinis iškeps. Galima gaminti su įvairiais įdarais.

Komentarai įrašui Kiaušinienė bandelėje yra išjungti | In: Karšti patiekalai, Pusryčių patiekalai, Užkandžiai | tags: kepti kiaušiniai, Kiaušinienė, pusryčių patiekalai, skanu ir greita. | #

Man rašant šį įrašą visur aplink vyksta karštos diskusijos dėl šiandien naktį nuo Žaliojo tilto nukeltų balvonų. Aš prisimenu sovietmetį kai parduotuvėje perku ką noriu (kad ir šaldytą tešlą) ir kai rašau receptus su potekste, nes puikiai žinau, kad okupacijos metais viso to nebuvo, taigi man visai nereikia balvonų, kad jie man primintų kaip anksčiau buvo blogai, geriau saugokime ir puoselėkime gerų dalykų atmintį, o ne blogų, nes blogus ir taip atsimename.

Dar vienas be galo paprastas receptas. Jis toks paprastas, kad labai keista, kai mano draugai neretai šiuos sausainius įvardija savo mėgstamiausiais.

Iškepus būtina atvėsinti ant grotelių.

Reikės:

Šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (2 lapai)

Kelių šaukštų aviečių uogienės

0,5-1 stiklinės cukraus

Tešlą atšildyti, lapą ant miltuoto paviršiaus pakočioti į ilgį. Gautą lakštą plonai ištepti aviečių uogiene ir suvynioti, kad ilgis ir liktų ilgis. Teoriškai šioje vietoje tešlą reiktų dėti į šaldiklį, kad ji sušaltų ir būtų lengviau pjaustyti, bet aš niekada to nedarau. Aštriu peiliu supjaustyti tešlą maždaug 8mm storio juostelėm. Imti vieną gabaliuką ir apvolioti cukruje jį šiek tiek suplojant. Dėti į skardą gana dideliais tarpais. Kepti apie 180 C orkaitėje apie 10-15 min arba kol gražiai parus. Atvėsinti būtinai ant grotelių, nes karšti sumesti į vieną krūvą labai sulimpa.

Labai tinka gaminti kartu su „malūnėliais“: kol malūnėliai kepa galima „susukti“ sukučių.

Komentarai įrašui Sukučiai yra išjungti | In: Kepiniai, Sausainiai | tags: aviečių uogienė, balvonai, bemielė tešla, greitas receptas, kepiniai, labai skanu, lengvas receptas, nesudėtingas receptas, šaldyta sluoksniuota tešla, sausainiai su uogiene. | #

Galvojau kaip pradėti savo blogą, ar pradėti paburbėjimu kokia nors tema, ar tiesiog receptu ir jei taip, tai kokiu. Galvojau gal iškart driokstelti atskleidžiant kokį labai slaptą mano pačios sukurtą ar iki tobulybės ištobulintą receptą, bet nusprendžiau pirmą kartą nesidraskyti ir pasidalinti receptu, kurio net receptu tikrąja ta žodžio prasme pavadinti negalima.

Na va, ir pradėjau istoriją rašyti, nors pati receptų tinklaraščiuose tokias istorijas visada praleidžiu. Vis tiek duosiu jums darbo sukti pelės ratuką tolyn.

Mano „gamybos“ istorija prasidėjo kai man buvo 8-neri (nepasakosiu kaip jau būdama 4-5 metukų žiūrėdavau kaip tėtis ar močiutė kepdavo blynus) kai mama mane išmokė kepti obuolių pyragą. Tai aš išmokau ir kiekvieną savaitgalį tą obuolių pyragą ir kepiau iki maždaug 15 metų. Čia buvo daugiau istorija apie tai kodėl aš negaliu pakęsti obuolių pyrago, o ne iš tikrųjų apie gaminimo pradžią, kuri buvo maždaug 14 metų kai pradėjau svarstyti ką čia pagaminus. taip pamažu ir pradėjo gimti įvairūs patiekalai, sausainiai, pyragai, tortai, skruzdėlynai…

Jei kas paprašydavo recepto, visada maloniai sutikdavau, pasiimdavau žmogaus el. paštą ar kitą adresą ir niekada recepto neatsiųsdavau. Iš principo. Jei aš iš penkto karto ištobulinau sausainių receptą, kodėl kažkam turi pasisekti iš pirmo? Jei man sukurti receptą reikėjo mano kulinarinės fantazijos, įgūdžių ir žinių, kodėl aš turiu jį atskleisti kažkam vos panorėjus? Taigi nuspręsti rašyti blogą prireikė šiek tiek laiko. Matyt nusprendžiau, kad nėra čia ko slėpti visko savo gėlėtoje knygelėje ar atminties labirintuose. Gal todėl pirmas receptas ir bus net ne receptas, nes reikia morališkai pasiruošti dalinimuisi.

Kitiems gali pasirodyti, kad gaminti iš šaldytos tešlos yra tiesiog gėdinga ir prieštarauja virėjo įsitikinimams ir moralei, tačiau aš galėčiau paprieštarauti. Šaldyta tešla yra tiesiog išsigelbėjimas norint ką nors skanaus padaryti greitai. Ji yra kokybiška, su ja lengva dirbti, gaminį padaryti neskaniu reikia gerai pasistengti. Taigi genialumas dažnai slypi paprastume.

Reikės:

Pakelio Šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos

250 g. pyragų varškės

1 v. š. krakmolo

~3 v. š. cukraus

Vanilinio cukraus

2 kiaušinių

vyšnių

Tešlą paruošti gaminimui (atšildyti). Stačiakampio formos lapelius perpjauti per pusę, kad gautųsi kvadratėliai. Dabar visa esmė: reikia įpjauti kvadratėlio kampuose pjaunant kampą pusiau, reikia perpjauti kiekvieną kampą, bet neįpjaunant iki vidurio, nes reikia palikti vietos įdarui. (Malūnėlio karpymo principas)

Kiaušinį išplakti su trupučiu cukraus ir vanilinio cukraus (jei labai daug kepu, tai įpilu dar ir vandens). Šiuo plakiniu konditeriniu teptuku plonai ištepti tešlos gabalelius.

Pasiruošti įdarą: varškę sumaišyti su pageidaujamu kiekiu cukraus ir vanilinio cukraus, įmaišyti šaukštą bulvių krakmolo. Dabar darysim plikytą varškės kremą: gauta masė turėtų gautis pakankamai skysta, todėl ją su visu indu reikia dėti ant garų vonelės ir maišyti kol ji taps gana tiršta, bet dar nesušoks į vieną gabalą.

Ant paruoštų tešlos gabalėlių dėti didelį šaukštelį varškės masės.

Smagioji dalis: visas grožis ir paslaptis slypi lankstyme. Jums reikia padaryti kažką panašaus į vėjo malūnėlį, viskas labai paprasta: imame kas antrą lapelį ir lenkiame į vidurį. Iš 8 turi būti užlenkti 4. Kad būtų labai jau gražu ir kepant malūnėlis nepražystų, ant susikirtimo uždedame vyšnią. Dedame į skardą (neprigrūskit skardos, jie šiek tiek išsipučia) ir sausas vietas aptepame kiaušinio plakiniu. Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. arba kol gražiai paruduos. Skanaus 😉

Galima daryti šiuos pyragėlius su daug įdaro variantų. Labai skanu tiesiog paprasta varškė sumaišyta su trupučiu grietinės, cukraus ir vanilinio cukraus, įvairios uogos, uogienės, obuoliai ar kriaušės su cinamonu, slyvos, konservuoti ananasai persikai ir kt. Nebūtinai įdaras turi būti saldus.

Kepiau kepiau šiuos pyragaičius, o bekepant jų mažėjo ir nors pas gimines vežiausi gana daug, tačiau gerokai per mažai. Tai pasako šį tą apie jų skonį 🙂

Štai toks gaunasi gražuolis

Čia jų šiek tiek daugiau

Čia tokie patys, tik su ananasais. Plius sukučiai, kurių receptas bus sekančiame įraše

Komentarai įrašui Malūnėliai yra išjungti | In: Kepiniai, Sausainiai | tags: Malūnėliai, plikytas varškės kremas, šaldyta bemielė tešla, sausainiai, sausainiai su varške, sluoksniuota tešla, varškė, varškės kremas. | #